2026 m., balandžio 28, 17:00 val. , VDA Galerija „Akademija”, Pilies g. 44, Vilnius

Parodoje „Mentalinės erdvės“ pristatomi keturi Lenkijos menininkai, dėstantys Varmijos Mozūrų universiteto Menų fakulteto Dailės institute Olštyne.

Parodoje pristatomi darbai įvairiais aspektais nagrinėja subtilų žmogaus egzistencijos audinį. Menininkų darbų serijos, įgyvendintos skirtingais stiliais ir remiantis individualiomis meninėmis praktikomis, sudaro savitą vizualinę kalbą, kuri leidžia pažvelgti į asmenines kūrybines erdves. Šiuo požiūriu formuojami pasauliai veda žiūrovą sunkių klausimų, abejonių, troškimų ir ilgesių keliais.

Galinga nesutikimo žinutė, išreikšta riksmu, pašaipa ir sarkazmu, tampa jėga Jarosławo Bujny darbuose apie ydingus socialinius konstruktus. Konfrontuojant su žiūrovu siekiama priversti jį pamatyti save be iliuzijų ir melo, bekompromisiškai atvirai. Bujny darbuose reiškiamos idėjos yra skausmingos ir nepatogios, tačiau būtinos, kaip sąlyga, leidžianti skleistis kritinei savirefleksijai ir naujų, geresnių kelių paieškai.

Violetos Kulikowskos-Parkasiewicz piešinių serija yra tarsi vizuali kelionė per abstrakčius ženklus. Kūriniai, kupini tylos ir ramybės, kviečia žiūrovą trumpam sustoti ir nusiraminti – tiek laike, tiek už jo ribų. Subtiliais ženklais perteikti pasauliai tampa intuityviais vedliais, padedančiais susitaikyti su tuo, kas buvo, priimti tai, kas yra, ir puoselėti mistinio smalsumo jausmą tam, kas dar bus. Piešiniai formuoja nebyliai šlamantį erdvėlaikį – sutelktą, kontempliatyvų ir pripildytą galingos tuštumos. Tuo pačiu metu jie siūlo švelnią pranašystę, galinčią palengvinti kasdienės egzistencijos naštą.

Annos Drońskos darbai skleidžiasi kaip asmeninė istorija, pasakojama protėvių balsais – tai fragmentiškų prisiminimų įrašas, sudėliotas iš praeities šeimos traumų, kančių ir troškimų. Vaizduose užfiksuotos trumpos praeities akimirkos, rezonuojančios vėlesnių kartų mintyse ir kovose. Jų esmė prieštarauja racionaliems, priežasties – pasekmės dėsniais grįstiems, asmenybės formavimosi modeliams į šią struktūrą įterpiant transgeneracinio paveldėjimo giją. Vaizduose užfiksuotos akimirkos – skausmingos ir sunkios, tačiau kartu kupinos pakylėjimo akimirkų – žymi kelią per giminės žemėlapį be aiškios pradžios ir, galbūt, be pabaigos.

Joanna Kaczmarczyk savo darbais mąsto apie santykinius. Menininkė tyrinėja tarpines erdves, kur ji atrandai emociškai įkrautus ryšius tarp žmonių ir gamtos, tarp individų ir erdvių, kurias jie formuoja, ir tarp vienas kito. Įsitraukdama į tai, kas sunkiausia – trumpalaikes emocijas, nuotaikas ir sustabdytas būsenas tarp išorinės realybės ir vidinio išgyvenimo – ji kuria asmeninį vizualinį pasakojimą. Gamta šioje istorijoje atlieka pagrindinį vaidmenį – ne kaip fonas, o kaip patirties ir įkvėpimo šaltinis. Būtent iš gamtos kyla šie vaizdai: iš jos ritmų, tylos, transformacijų, ryšių, tarpusavio priklausomybių ir sunkiai apčiuopiamo tęstinumo. Ji tampa erdve, kurioje prasmė nereikalauja artikuliacijos, o pakanka vien buvimo.

——

Dalyviai: Jarosław Bujny, Anna Drońska, Joanna Kaczmarczyk, Violetta Kulikowska-Parkasiewicz.

Parodos kuratoriai: Vidas Poškus, Rolandas Rimkūnas.

Teksto autorė: dr. Anna Drońska.

Projekto partneriai: Vilniaus dailės akademija, Varmijos Mozūrų universiteto Menų fakulteto Vizualiųjų menų institutas Olštyne, Lenkijos kultūros institutas Vilniuje.

Parodos atidarymas: balandžio 28 d. 17.00

Paroda veiks iki gegužės 21 dienos.