Barokinė G. F. Händelio opera „Julijus Cezaris“

Libreto autorius: Nicola Francesco Haym

Pirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, Klaipėda)

Operos „Julijus Cezaris“ premjera – 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val.

2026 m. spalio 10 d. 18:30 val.

2026 m. spalio 13 d. 18:30 val.

Trukmė: ~2 val. (2 veiksmai su viena pertrauka)

Kalba: italų kalba

Subtitrai: lietuvių ir anglų kalba

Rodrigo Calveyra – operos „Julijus Cezaris“ muzikos vadovas ir dirigentas

Tristan Braun – spektaklio režisierius

Daugiau informacijos ir bilietai: Julijus Cezaris

2026 m. spalio 9 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje laukiama išskirtinio įvykio: pirmą kartą Lietuvos muzikinio teatro scenoje pastatyta Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris Egipte“, o KVMT repertuarą praturtins autentiškai atliekamas baroko sceninis veikalas. Operos pastatymui jėgas suburs KVMT bei kviestiniai solistai iš Lietuvos ir užsienio, Klaipėdos koncertų salės Kamerinis orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentalistai bei visa KVMT baleto trupė. 

KVMT drąsiai imasi vieno didžiausių jungtinių teatro pastatymų ir dar baroko dvasioje. Iki šiol nė vienas Lietuvos teatras negalėjo pasigirti savo repertuare turintis G. F. Händelio operą „Julijus Cezaris Egipte“, tad tai didžiulis iššūkis ir neeilinis įvykis Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Taip pat tai pirmas kartas šalyje, kai muzikinio teatro repertuare atsiduria autentiškai atliekama baroko opera.

Dirigentas, žinomas baroko muzikos atlikėjas Rodrigo Calveyra (Brazilija / Prancūzija) pabrėžia šio projekto svarbą: „Teatro scenoje pastatyti baroko operą, atliekamą autentiškais instrumentais bei stiliumi – tai didžiulis žingsnis pirmyn. Europoje tokie pastatymai visuomet sulaukia didžiulio susidomėjimo.“

Georgo Friedricho Händelio „Julijus Cezaris“ – viena ryškiausių baroko operų, kurioje istorinis pasakojimas susipina su meile, valdžios troškimu, kerštu ir išdavyste. Daugiau nei tris šimtus metų skaičiuojantis kūrinys iki šiol stebina ne tik muzikinės formos rafinuotumu, bet ir galingu emociniu užtaisu, o jame skambančios arijos laikomos tikrais hitais – daugelį jų klausytojai atpažins vos išgirdę pirmuosius taktus.

Nors operos veiksmas nukelia į tolimą praeitį, meilės, pavydo, išdavystės, keršto ir valdžios troškimo sūkurys įtraukia ir šių dienų žmogų. Veikiausiai todėl opera čia atsiskleidžia ne kaip praeities artefaktas, o kaip gyvas, pulsuojantis ir paveikus sceninis vyksmas. Cezaris, Kleopatra ir kiti veikėjai pastatyme ne tik istorinės figūros – jie žmonės, kuriems tenka rinktis tarp asmeninių troškimų bei politinių interesų.

Specialiai baroko operai Klaipėdoje suburta „Canto Fiorito“ atlikėjų komanda muziką atliks istoriniais instrumentais – barokine arfa, viola da gamba, liutnia, barokiniais obojais, fagotais. Jų skambesys G. F. Händelio kūriniui suteiks ypatingą spalvą, drauge leis išryškinti baroko muzikos grožį bei subtilumą. Spektaklyje dalyvauja istoriniais instrumentais grojantys lenkų muzikai Tomasz Wesołowski, Krzysztof Stencel ir Gabriel Mucha.

Pirmą kartą Lietuvoje statomas „Julijus Cezaris“ uostamiestyje subūrė didelę tarptautinę kūrėjų ir atlikėjų komandą. Ryškūs baroko muzikos interpretatoriai, ambicingas pastatymo mastas operą išskiria iš viso teatro repertuaro – tarptautiškumu bei užmojais projektas peržengia Vakarų regiono ar net Lietuvos ribas.

Baroko entuziastams „Julijus Cezaris“ taps tikru muzikiniu desertu, o mažiau su šio laikotarpio muzika susipažinusiems klausytojams – pirmuoju žingsniu į užburiantį baroko pasaulį.

Generalinis spektaklio rėmėjas – VMG grupė.

Lenkų menininkų dalyvavimą spektaklyje remia Lenkijos institutas Vilniuje.

Tomasz Wesołowski – fagotininkas, grojantis istoriniais instrumentais, koncertuojantis solo, kameriniuose kolektyvuose ir orkestruose, taip pat užsiimantis pedagogine veikla. 2004 m. su pagyrimu baigė Gdansko Stanisławo Moniuszkos muzikos akademiją (Wojciecho Orawieco klasę). Grojimo istoriniais instrumentais žinias ir gebėjimus tobulino Hagos karališkojoje konservatorijoje, vadovaujant Donnai Agrell ir Wouterui Verschurenui, bei Milano tarptautinėje muzikos akademijoje pas Alberto Grazzį.

Gdansko miesto prezidento ir Fondazione Marco Fodella stipendijų laureatas. Nuo 2008 m. Poznanės I. J. Paderewskio muzikos akademijoje moko groti istoriniu fagotu. 2022 m. apsigynė disertaciją, skirtą Étienne’o Ozi 42 kaprizams fagoto solo, ir 2023 m. jam buvo suteiktas daktaro laipsnis.

Bendradarbiauja su žymiausiais istoriniais instrumentais grojančiais orkestrais, tarp kurių „Les Musiciens du Louvre“, „Capella Cracoviensis“, istorinis orkestras {oh!}, „B’rock“, Fraiburgo baroko orkestras, „Les Musiciens du Prince“, „Anima Eterna“, „RoChrispanaset“, „Gli Angeli Genève“, „Cappella Mediterannea“, „Bach Collegium Japan“, „Netherlands Bach Society“, „Canto Fiorito“, „Arte Dei Suonatori“.

Darė įrašus „Mezzo“, „Arte“, „Erato“, Lenkijos radijui, „Channel Classics“, „naïve“, „Alpha“, BIS, ORF, „claves“, „Brillant Classics“, DUX, taip pat „Netflix“ ir HBO.

Dažnai skaito paskaitas Lenkijos ir užsienio universitetuose bei muzikos mokyklose.

Krzysztof Stencel – kamerinės muzikos atlikėjas ir pedagogas, priklausantis pirmajai muzikų, kurių specializacija – istoriniai instrumentai, kartai. Katovicų muzikos akademijoje baigė Mieczysławo Korczo klasę, studijas tęsė Hjustone (JAV) pas Williamą VerMeuleną. 2014 m. jam suteiktas muzikos mokslų daktaro laipsnis.

Senąją muziką atliko su „Helsinki Baroque Orchestra“, „Den Jyske Sinfonietta“, „Finnish Baroque Orchestra“, „Enghave Barok“, Vroclavo baroko orkestru, „Esterházy Hofkapelle“, „Capella Savaria“ ir „Arte dei Suonatori“.

Taip pat koncertuoja kaip šiuolaikinis valtornistas. Nuo 2017 m. „Sinfonia Varsovia“ narys, be to, grojo „World Orchestra for Peace“ ir Nacionalinės filharmonijos orkestre. Dirbtuvių valtornistams „Rogowisko“ sumanytojas ir rengėjas, o Poznanės I. J. Paderewskio muzikos akademijoje vadovauja valtornos klasei. Dar, autentiškai atliekant istorinę muziką, pučia ragą.

Gabriel Mucha groja istoriniais fagotais ir dulcianais, nes jo širdžiai nepaprastai mielas senųjų epochų skambesys. Mėgsta muzikinius atradimus. Jam labiausiai patinka ieškoti pamirštų kūrinių, dirbti su manuskriptais ir jų šiuolaikiniais variantais bei atlikti veikalus, kurie koncertuose skamba retai.

Nuolat dalyvauja Poznanės muzikos akademijos projektuose – tiek kaip kamerinių ansamblių, tiek kaip istorinių ansamblių narys. Atliko Giovannio Bononcinio, Johanno Friedricho Fascho, Giuseppe’s Torellio, Georgo Friedricho Händelio, Johanno Josepho Fuxo ir kitų XVII–XVIII a. kompozitorių kūrinius. 2024 m. atlikdamas klasikinį repertuarą istoriniu fagotu grojo Gaetano Donizetti, Amédée Rasetti ir Andreaso Gottlobo Schwarzo kūrinius.

Be muzikos, dievina fantastiką – tiek knygas, tiek filmus. Jaučia silpnybę vintažiniams daiktams, turi gana didelę vinilinių plokštelių kolekciją, o laisvalaikiu siuva. Gyvena Žešuve, dirba Varšuvoje, studijuoja Poznanėje, stažuojasi orkestre Paryžiuje, taigi, be instrumentų, lagaminas ir kelioninė pagalvė – jo nuolatiniai atributai.