Koncertai skirti atminti Stanisławo Moniuszkos 150-ąsias mirties metines.
2022.05.26-27, 20.00 val., Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Pranciškonų g. 1
2022.05.26 20.00 val.
Moniuszko_150 – LITANIJOS
Ingrida Gapova (Slovakija/Lenkija) –sopranas
Marion Eckstein (Vokietija) – altas
Sebastian Mach (Lenkija ) – tenoras
Tobias Berndt (Vokietija) – bosas
Goldberg Baroque Ensemble (Gdanskas)
Gellert Ensemble (Vokietija)
Andrzej Szadejko (Gdanskas) – dirigentas
Moniuszko_150 – LITANIJOS
Ingrida Gapova (Slovakija/Lenkija) –sopranas
Marion Eckstein (Vokietija) – altas
Sebastian Mach (Lenkija ) – tenoras
Tobias Berndt (Vokietija) – bosas
Goldberg Baroque Ensemble (Gdanskas)
Gellert Ensemble (Vokietija)
Andrzej Szadejko (Gdanskas) – dirigentas
/Įėjimas nemokamas /
2022.05.27 20.00 val.
Moniuszko_150 – MISSA LATINA
Vidas Pinkevičius (Lietuva) – vargonai
Gellert Ensemble (Vokietija)
Goldberg String Quintet (Lenkija)
Andrzej Szadejko (Gdanskas) – dirigentas
Moniuszko_150 – MISSA LATINA
Vidas Pinkevičius (Lietuva) – vargonai
Gellert Ensemble (Vokietija)
Goldberg String Quintet (Lenkija)
Andrzej Szadejko (Gdanskas) – dirigentas
/Įėjimas nemokamas/
2022 metais minime lenkų kompozitoriaus, nacionalinių operų autoriaus Stanisławo Moniuszkos (1819–1872) 150-ąsias mirties metines. Tai puiki proga, prisimenant prieš trejus metus minėtus S. Moniuszkos metus, pristatyti ir populiarinti tai, kas, be operų, pasirodė turinti didžiausią tarptautinį potencialą, t. y. kompozitoriaus sakralinę muziką.
Kompozitoriaus šeima buvo kilusi iš Ubelio netoli Minsko, kur jis įgijo muzikinio išsilavinimo pagrindus. 1837–1840 metais Moniuszka studijavo Berlyne. Ten buvo kuriami ir leidžiami pirmieji jo kūriniai. Prieš išvykdamas į Varšuvą, aštuoniolika metų (1840–1858) gyveno ir dirbo Vilniuje. Jo veikla (be kelionių) apėmė dabartinės Vokietijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos teritorijas, o kompozitorius, mokėdamas daug kalbų, gerai išmanė savo laikmečio kultūrą, semdamasis iš jos sau ir savo kūrybai bei bendradarbiaudamas šiose šalyse su įvairių tautybių menininkais.
Nūdienis pasaulis dinamiškai keičiasi mūsų akyse. Neapsakomo Rusijos pradėto ir vykdomo žiauraus karo Ukrainoje tikslas – vėl ilgam laikui suskaldyti ne tik mūsų regioną, bet ir visą Europą. Todėl itin svarbu parodyti, kad mūsų skirtumai ne atitolina mūsų vienas nuo kito, o gali tapti tarpusavio įkvėpimu ir palaikymu. Todėl Lenkijos, Lietuvos ir Vokietijos menininkai kartu su šių trijų šalių institucijomis ieškos Moniuszkos kūryboje vertybių, kylančių iš mūsų visų bendrų kultūrinių šaknų. Planuodami šį renginį negalvojome, kad būtent šis tarptautinis lenkų, lietuvių ir vokiečių kultūrinis bendradarbiavimas taps aiškia ir stipria žinute, kad ir tokiu būdu galime kartu veikti tarptautinėje arenoje mūsų regione ir priešintis tiems, kurie siekia mus suskaldyti ir eilinį kartą sukelti chaosą, baimę, terorą ir nepasitikėjimą mūsų tarpusavio santykiuose.
Moniuszkos sakralinė kūryba iki šiol buvo visiškai užgožta kitų kompozitoriaus kūrinių ir atsidurdavo koncertų paraštėse, o, mano nuomone, tai yra išsamiausia kūrėjo autorinė saviraiška, kylanti ne iš merkantilinių, o vidinių poreikių, paliečianti giliausias ir svarbiausias gyvenimo sritis. Kalbant apie šią kūrybą iki šiol nedaug dėmesio sulaukė ir retai buvo atliekamos keturios Aušros vartų litanijos, o juk religiniai kūriniai tai daugiau nei devyniasdešimt įvairaus dydžio ir žanro kompozicijų, skirtų įvairiems instrumentams. Menko šio kompozitoriaus kūrybos dalies populiarumo priežasčių yra daug. Netrukus po kompozitoriaus mirties, Europos muzikoje įsigalėjus didžiajai simfoninei muzikai ir neoromantinei stilistikai, į jo pasiekimus iš meninės perspektyvos pažvelgta visiškai naujai, be to, kūriniai buvo tiesiog perredaguoti, pritaikant juos prie naujosios stilistikos reikalavimų, akivaizdžiai jiems kenkiant. Dalis jų nebuvo pakartotinai leidžiama. Moniuszkos kūrinių atlikimo praktikoje vyravo ir vyrauja šiuolaikiniai estetiniai pasiekimai, kurie ne iki galo išreiškia, o kartais net iškreipia kompozitoriaus kūrybos muzikines vertybes, susilpnindami jų raišką. Lenkų menininko darbai en bloc buvo suvokiami, viena vertus, kaip svarbus mūsų kultūros elementas su stipriu patriotiniu ir tautiniu atspalviu, kita vertus – kaip nelabai originali, net provincjonali kūryba, todėl susidarydavo įspūdis, kad menininkams ir estetinių vertybių ieškančiai publikai repertuaras nėra pakankamai įdomus, o atlikėjams ir organizatoriams – meniškai reikšmingas. Šią nuomonę, labai nesąžiningą Moniuszkos atžvilgiu, lėmė netinkama suvokimo perspektyva, turėjusi įtakos estetiniam kūrinio vertinimui per vėlesniais laikais veikusių menininkų pasiekimų prizmę. Laimei, dabar jos suvokimas keičiasi dėl HIP srovės, kurioje grįžtama į šimtmečių senumo atlikimo praktiką ir kūriniams grąžinama pradinė jų forma bei spindesys. Po Moniuszkos metų renginių jau žinome, kad istoriškai informuoti Moniuszkos sakralinių kūrinių atlikimai įvairiais aspektais, susijusiais ne tik su instrumentarijumi, bet ir giesmininkų grupių išdėstymu bei dydžiu, pataisytų natų panaudojimu, grąžina kompozicijoms nepaprastą išraišką ir gylį, liudijant apie puikią ir dažnai net novatorišką kompozitoriaus kūrybą to laikotarpio, kuriame jos buvo sukurtos, ir jo kartos kūrėjų kontekste. O svarbiausia, tai yra giliai emociškai jaudinanti kūryba.
Moniuszkos metai paspartino pirminės kompozitoriaus kūrybinės medžiagos peržiūrą taip pat religinių kūrinių kontekste. Labai džiaugiamės, kad dėl bendradarbiavimo su Lenkų muzikos leidykla (lenk. PWM) daugelis jų mūsų koncertų metu pirmą kartą suskambės nauja, bet kuo artimesne originalui forma. Pristatysime įvairių žanrų Moniuszkos kūrinių apžvalgą – nuo didžiųjų simfonijų iki mažų ir kamerinių aranžuočių chorui su vargonų akompanimentu. Tam, kad tokie ambicingi siekiai įgautų tinkamą meninį pavidalą, pakvietėme aukštos klasės dainininkus iš Leipcigo Gellert Ensemble vokalinio ansamblio, iškilius solistus iš Lenkijos ir Vokietijos, taip pat instrumentinį ansamblį Goldberg Baroque Ensemble, kurio specializacija – istoriškai informuotas atlikimas, sustiprintą menininkų iš Vokietijos ir Lietuvos bei disponuojantį kompozitoriaus epochos instrumentarijumi.
Tikimės, kad daugeliu atvejų šis iš esmės naujas požiūris leis mums priartėti prie originalo ir naujai įvertinti kai kuriuos klausos ir estetinius įpročius, susijusius su jo kūryba, o monografiniai sakralinei muzikai skirti koncertai leis bent akimirkai įsiskverbti į romantišką nebanalaus kūrėjo Stanisławo Moniuszkos vidinių minčių ir išgyvenimų pasaulį.
Kompozitoriaus šeima buvo kilusi iš Ubelio netoli Minsko, kur jis įgijo muzikinio išsilavinimo pagrindus. 1837–1840 metais Moniuszka studijavo Berlyne. Ten buvo kuriami ir leidžiami pirmieji jo kūriniai. Prieš išvykdamas į Varšuvą, aštuoniolika metų (1840–1858) gyveno ir dirbo Vilniuje. Jo veikla (be kelionių) apėmė dabartinės Vokietijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos teritorijas, o kompozitorius, mokėdamas daug kalbų, gerai išmanė savo laikmečio kultūrą, semdamasis iš jos sau ir savo kūrybai bei bendradarbiaudamas šiose šalyse su įvairių tautybių menininkais.
Nūdienis pasaulis dinamiškai keičiasi mūsų akyse. Neapsakomo Rusijos pradėto ir vykdomo žiauraus karo Ukrainoje tikslas – vėl ilgam laikui suskaldyti ne tik mūsų regioną, bet ir visą Europą. Todėl itin svarbu parodyti, kad mūsų skirtumai ne atitolina mūsų vienas nuo kito, o gali tapti tarpusavio įkvėpimu ir palaikymu. Todėl Lenkijos, Lietuvos ir Vokietijos menininkai kartu su šių trijų šalių institucijomis ieškos Moniuszkos kūryboje vertybių, kylančių iš mūsų visų bendrų kultūrinių šaknų. Planuodami šį renginį negalvojome, kad būtent šis tarptautinis lenkų, lietuvių ir vokiečių kultūrinis bendradarbiavimas taps aiškia ir stipria žinute, kad ir tokiu būdu galime kartu veikti tarptautinėje arenoje mūsų regione ir priešintis tiems, kurie siekia mus suskaldyti ir eilinį kartą sukelti chaosą, baimę, terorą ir nepasitikėjimą mūsų tarpusavio santykiuose.
Moniuszkos sakralinė kūryba iki šiol buvo visiškai užgožta kitų kompozitoriaus kūrinių ir atsidurdavo koncertų paraštėse, o, mano nuomone, tai yra išsamiausia kūrėjo autorinė saviraiška, kylanti ne iš merkantilinių, o vidinių poreikių, paliečianti giliausias ir svarbiausias gyvenimo sritis. Kalbant apie šią kūrybą iki šiol nedaug dėmesio sulaukė ir retai buvo atliekamos keturios Aušros vartų litanijos, o juk religiniai kūriniai tai daugiau nei devyniasdešimt įvairaus dydžio ir žanro kompozicijų, skirtų įvairiems instrumentams. Menko šio kompozitoriaus kūrybos dalies populiarumo priežasčių yra daug. Netrukus po kompozitoriaus mirties, Europos muzikoje įsigalėjus didžiajai simfoninei muzikai ir neoromantinei stilistikai, į jo pasiekimus iš meninės perspektyvos pažvelgta visiškai naujai, be to, kūriniai buvo tiesiog perredaguoti, pritaikant juos prie naujosios stilistikos reikalavimų, akivaizdžiai jiems kenkiant. Dalis jų nebuvo pakartotinai leidžiama. Moniuszkos kūrinių atlikimo praktikoje vyravo ir vyrauja šiuolaikiniai estetiniai pasiekimai, kurie ne iki galo išreiškia, o kartais net iškreipia kompozitoriaus kūrybos muzikines vertybes, susilpnindami jų raišką. Lenkų menininko darbai en bloc buvo suvokiami, viena vertus, kaip svarbus mūsų kultūros elementas su stipriu patriotiniu ir tautiniu atspalviu, kita vertus – kaip nelabai originali, net provincjonali kūryba, todėl susidarydavo įspūdis, kad menininkams ir estetinių vertybių ieškančiai publikai repertuaras nėra pakankamai įdomus, o atlikėjams ir organizatoriams – meniškai reikšmingas. Šią nuomonę, labai nesąžiningą Moniuszkos atžvilgiu, lėmė netinkama suvokimo perspektyva, turėjusi įtakos estetiniam kūrinio vertinimui per vėlesniais laikais veikusių menininkų pasiekimų prizmę. Laimei, dabar jos suvokimas keičiasi dėl HIP srovės, kurioje grįžtama į šimtmečių senumo atlikimo praktiką ir kūriniams grąžinama pradinė jų forma bei spindesys. Po Moniuszkos metų renginių jau žinome, kad istoriškai informuoti Moniuszkos sakralinių kūrinių atlikimai įvairiais aspektais, susijusiais ne tik su instrumentarijumi, bet ir giesmininkų grupių išdėstymu bei dydžiu, pataisytų natų panaudojimu, grąžina kompozicijoms nepaprastą išraišką ir gylį, liudijant apie puikią ir dažnai net novatorišką kompozitoriaus kūrybą to laikotarpio, kuriame jos buvo sukurtos, ir jo kartos kūrėjų kontekste. O svarbiausia, tai yra giliai emociškai jaudinanti kūryba.
Moniuszkos metai paspartino pirminės kompozitoriaus kūrybinės medžiagos peržiūrą taip pat religinių kūrinių kontekste. Labai džiaugiamės, kad dėl bendradarbiavimo su Lenkų muzikos leidykla (lenk. PWM) daugelis jų mūsų koncertų metu pirmą kartą suskambės nauja, bet kuo artimesne originalui forma. Pristatysime įvairių žanrų Moniuszkos kūrinių apžvalgą – nuo didžiųjų simfonijų iki mažų ir kamerinių aranžuočių chorui su vargonų akompanimentu. Tam, kad tokie ambicingi siekiai įgautų tinkamą meninį pavidalą, pakvietėme aukštos klasės dainininkus iš Leipcigo Gellert Ensemble vokalinio ansamblio, iškilius solistus iš Lenkijos ir Vokietijos, taip pat instrumentinį ansamblį Goldberg Baroque Ensemble, kurio specializacija – istoriškai informuotas atlikimas, sustiprintą menininkų iš Vokietijos ir Lietuvos bei disponuojantį kompozitoriaus epochos instrumentarijumi.
Tikimės, kad daugeliu atvejų šis iš esmės naujas požiūris leis mums priartėti prie originalo ir naujai įvertinti kai kuriuos klausos ir estetinius įpročius, susijusius su jo kūryba, o monografiniai sakralinei muzikai skirti koncertai leis bent akimirkai įsiskverbti į romantišką nebanalaus kūrėjo Stanisławo Moniuszkos vidinių minčių ir išgyvenimų pasaulį.
Prof. dr. hab. Andrzej Szadejko, projekto MONIUSZKO_150 iniciatorius ir meninis kuratorius
Renginį globoja:
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ
Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis.
Muzikinė medžiaga gauta pagal Lenkijos muzikos leidyklos programą „Lenkų muzikos paveldas“ ir projektą „Tutti.pl“.
Organizatorius:
Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva)
Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva)
Bendrarengėjai:
Vilniaus lenkų kultūros namai, Rebel Babel Ensamble, AMRC production, Porta Musicae
Vilniaus lenkų kultūros namai, Rebel Babel Ensamble, AMRC production, Porta Musicae
Partneriai:
Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras
Mažesniųjų brolių konventualų vienuolynas
Lenkijos institutas Vilniuje
Baltijos kultūros centras Gdanske Lenkijos institutas Berline
Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras
Mažesniųjų brolių konventualų vienuolynas
Lenkijos institutas Vilniuje
Baltijos kultūros centras Gdanske Lenkijos institutas Berline
Informaciniai partneriai:
Culture.pl
Portalas „Presto”
TVP Kultura
LRT
LRT Klasika
TVP Wilno
Radijas „Znad Wilii”
Portalas „ZW.lt”
Portalas „Wilnoteka”
Dienraštis „Kurier Wileński”
Culture.pl
Portalas „Presto”
TVP Kultura
LRT
LRT Klasika
TVP Wilno
Radijas „Znad Wilii”
Portalas „ZW.lt”
Portalas „Wilnoteka”
Dienraštis „Kurier Wileński”
from to
Scheduled Muzika Renginiai 
„Sukilusieji 1863–1864 m.“ Lenkijos istorijos muziejaus paroda
