2026 m. rugsėjo 8–lapkričio 22 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4)
Tarptautinė paroda „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“ – tai dviejų Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijų – Valdovų rūmų muziejaus ir Malborko pilies muziejaus – bendradarbiavimo vaisius. Parodoje apžvelgiama Malborko pilies istorija ir nuo 1961 m. joje veikiančio muziejaus raida.
Bendra istorija
XIV a. Lenkiją ir Lietuvą suvienijo bendras priešas – Kryžiuočių ordinas, vykdęs aktyvią teritorinę ekspansiją į kaimyninių valstybių žemes. Tuo metu Ordino sostine buvęs Malborkas tapo kovos su kryžiuočiais simboliu, o pati pilis – šios istorijos liudytoja. Vėlesnė Malborko istorija rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali duoti įspūdingų rezultatų. Būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valdovų unija bei bendros karinės ir diplomatinės pastangos siekiant įveikti Ordiną lėmė, kad XV a. antroje pusėje Malborkas iš priešiškos sostinės tapo viena iš bendrų Lenkijos ir Lietuvos valdovų rezidencijų. Daugiau kaip tris šimtmečius Malborke, kaip ir Vilniuje, lankėsi Jogailaičių, Vazų dinastijų valdovai ir vėlesni renkami monarchai. Paroda apie Malborko pilį ne tik kviečia giliau pažinti praeitį, bet ir liudija stiprėjančius Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius kultūros ir istorinės atminties politikos srityse.
Parodos pasakojimas
Parodos pavadinime cituojama Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) eilėraščio eilutė. XX amžiaus pradžioje lietuvių tautos poetas frazėje „Eina garsas nuo Malburgo…“ Malborką pavertė grėsmės Lietuvai simboliu. Nerimo jausmas, lydėjęs mintis apie buvusią Kryžiuočių ordino sostinę, parodos pavadinime sugretinamas su žodžiu „lobiai“, keliančiu atradimo jaudulį ir kviečiančiu į šią vietą pažvelgti naujai. Šiandien Malborko tvirtovę galima iš naujo atrasti per joje sukauptus istorijos „lobius“ – būtent juos ir siekiama atskleisti pristatomoje ekspozicijoje.
Vertingiausias eksponatas
Dėmesio vertas ir vienas svarbiausių „Malborko lobių“ – Vilniuje pristatomas altoriaus retabulas iš Tenkytų. Jis buvo sukurtas Kryžiuočių ordino dignitorių užsakymu 1504 m., taigi prieš pat Ordino Prūsijos šakos panaikinimą. Šio vėlyvųjų Viduramžių kūrinio centrinėje dalyje vaizduojama Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus vainikuojamos Švč. Mergelės Marijos scena, o šoniniuose sparnuose – šv. Barboros ir šv. Jokūbo Vyresniojo figūros. Šis kultūros paveldo objektas vertingas ne tik meniniu ir istoriniu požiūriais – jis taip pat liudija Malborko pilies muziejų daugelį metų kūrusių ir puoselėjusių muziejininkų atkaklumą bei atsidavimą.
Sujungtas kūrinys
Minėtasis spintinis altorius, į Malborko pilį atgabentas XIX a. pabaigoje, po Antrojo pasaulinio karo buvo išardytas ir išsklaidytas – kaip ir daugelis kitų kultūros paveldo objektų neramiais pokario metais. XX a. aštuntajame dešimtmetyje buvo aptikti pirmieji vienos iš skulptūrų pėdsakai – taip prasidėjo ilgas ir daug pastangų pareikalavęs altoriaus dalių paieškų bei sugrąžinimo kelias. Muziejininkai daugelį metų atkakliai ieškojo dingusių dalių ir vedė derybas. Atgavus vienas dalis, kone stebuklingai atsirasdavo ir kitos. Tik 1997 m. Malborko pilies muziejui pavyko surinkti visą Tenkytų altoriaus retabulą. Nuo to laiko šis sujungtas kūrinys nebuvo eksponuojamas už pilies sienų.
Organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Malborko pilies muziejus
Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje
