2026 04 23 – 2026 06 21

Kauno paveikslų galerija, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Kaune (K. Donelaičio g. 16, Kaunas)

Balandžio 23 d. 18 val. kviečiame į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galeriją, kurioje bus atidaryta Lenkijos menininkų Huberto Dolinkiewicziaus ir Marcino Piotrowicziaus paroda „Sonarium“. Renginys yra parodų ciklo „Jaunųjų platforma“ dalis.

Paroda „Sonarium“ atskleidžia sinestezijos reiškinio esmę, t. y. įtraukia į pojūčių vienovę, kai garsas nustoja būti vien tik akustine banga ir tampa vizualia medžiaga. Kartu ji kviečia pajusti, kad įvairių meno rūšių ribos nėra griežtai apibrėžtos ir kad vaizdas gali veikti kaip savarankiškas emocijų ir vibracijų kompleksas.

Esminė parodos ašis – abstrakcijos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, vieno pirmųjų šiuolaikinių menininkų, bandžiusių sistemingai perkelti muziką į tapybos kalbą, kūryba. Prisimename jo „tapybos architektonikos“ koncepciją, kai spalvoje ir linijoje užkoduojama ne vien tik iliustracinė funkcija, priešingai – šie du veiksniai kuria ritmą ir harmoniją, analogiškus tiems, kuriuos girdime muzikinėse kompozicijose. Eksponuojami kūriniai sukuria erdvę dialogui, joje tapybos ir skulptūros fizinė medžiaga susipina su žiūrovo vidiniu garso vibracijos suvokimu.

Svarbus atspirties taškas yra ir Vasilijaus Kandinskio idėjos. Čia pristatomuose kūriniuose įkūnytos jam būdingos spalvų „vidinio skambesio“ paieškos, taip pat drobė traktyuojama kaip dvasinio rezonanso erdvė. Kaip ir Kandinskis, šie menininkai ieško garso atitikmens grynoje formoje ir spalvoje, siekdami per tiesioginį vizualinių dirgiklių poveikį žiūrovui sukelti „sielos virpėjimą“.

Marcin Piotrowicz

Atspaudų ant popieriaus ir organinio stiklo ciklai tiksliai atspindi garsų vaizdinį pavidalą, pakeisdami konkrečius garso dažnius į universalią geometrinę išraišką. Akvatintos technika sukurti kūriniai įgauna beveik mandaloms būdingą kompozicijų formą, garso bangos matematinį tikslumą paverčiant estetiška ir meditatyvia harmonija.

Organinio stiklo panaudojimas šių kūrinių pagrindui suteikia erdviškumo įspūdį, sukuria daugiasluoksnes kintančios dinamikos šviesos struktūras. Medžiagos skaidrumas paverčia ritminę grafinę išraišką efemeriška, įtraukdamas žiūrovą į projekcinės sinestezijos procesą.

Šių tyrinėjimų skulptūrinę tąsą galima aptikti objektuose, sukurtuose naudojant 3D spausdinimo technologiją ir tikslius dervos liejinius. Šios formos simbolizuoja „sustingusį garsą“, kai nematomi virpesiai materializuojasi į apčiuopiamus, trimatės formos kūnus su unikaliomis organinėmis struktūromis. Naudojant dervą ir šiuolaikines gamybos technologijas, akustinės bangos matematiniai parametrai įgauna fizinį svorį ir konkrečią paviršiaus tekstūrą.

Visos šios kompozicijos sudaro vientisą daugiajutiminę sistemą, kurioje abstrakti garso matrica iš plokščios notacijos popieriuje virsta erdviniu ir taktiliniu objektu.

Hubert Dolinkiewicz

Ciklas „Dainos“, atliktas kiaušininės temperos technika ant medinių plokščių, įgauna paslaptingų vaizdinių partitūrų pavidalą. Tai ritmiškai sukomponuoti objektų ir formų deriniai, sukuriantys savarankiškas, kontempliatyvias erdves. Svarbus menininko įkvėpimo šaltinis slypi viduramžių rankraščiuose: jų ornamentuoti pakraščiai, puošnūs inicialai ir mažų „langelių“ motyvas sukuria erdvę peizažo vaizdams. Menininkas šias kompozicines struktūras naudoja ne kaip citatą ar stiliaus imitaciją, o kaip priemonę, padedančią organizuoti vaizdo ritmą ir pasakojimą.

Formali tvarka čia tampa priemone išreikšti esminius klausimus: žmogaus egzistencijos paslaptį, žmogaus santykį su savimi, su kitais, su gamta ir su Absoliuto dimensija. Tapyba veikia kaip dvasinės melodijos notacija – koncentruota, tyli, tačiau pulsuojanti viduje.

Ciklas „Ženklai“ – tarsi skulptūrinė organiškų medinių formų visuma, persmelkta intensyvių spalvų. Jos tampa vizualia garso emanacija – savotiška erdvės improvizacija, įkvėpta supančios realybės. Kiekviena forma primena materializuotą impulsą, vibracijos pėdsaką, energijos įrašą.

Priešingai nei kontempliatyvaus pobūdžio „Dainos“, „Ženklai“ veikia tiesiogiai ir ekspresyviai, į parodų erdvę įnešdami dinaminės rezonanso energijos elementą.

Abu ciklus vienija požiūris į tapybą ir skulptūrą kaip ritmo nešėjus – struktūras, kurios ne tik atkuria garsą, bet ir jį įkūnija.

Parodą papildo atidarymo metu pristatomas lazerių performansas. Vibracijos dažnių aktyvuojamas lazeris ore sukuria dinamines struktūras. Tai tampa šviesos įrašu, kuris realiuoju laiku vizualizuoja nematomą garso struktūrą.

„Sonarium“ suformuoja daugiamatę sinestezijos erdvę, kurioje menininkai nematomas akustines vibracijas paverčia apčiuopiama grafine, tapybine ir skulptūrine materija. Sujungdami matematinį tikslumą su dvasine ritmo kontempliacija, parodos objektai sukuria vientisą polisensorinę sistemą, leidžiančią žiūrovui patirti fizinę ir dvasinę garso ir formos vienybę.

Parodą „Sonarium“ remia: Adomo Mickevičiaus institutas ir Lenkijos institutas Vilniuje

Atidarymo renginys – nemokamas, kitomis dienomis paroda – su muziejaus lankytojo bilietu.

Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.